Rugsėjo 10 d. kiekvienais metais pasaulyje yra minima savižudybių prevencijos diena. Savižudybės – ypatingai opi problema Lietuvoje, todėl svarbu nuolat palaikyti dialogą, stengtis didinti žmonių sąmoningumą savo bei kitų sunkumams ir žinoti, ką daryti ištikus savižudybės krizei.

Paprastai, siekiant savižudybių prevencijos, siekiama žmones supažindinti su įvairiais savižudybės rizikos ženklais, jų priežastimis bei lavinami pirmosios emocinės pagalbos teikimo įgūdžiai. Taip pat svarbu yra didinti žmonių turimus vidinius bei išorinius resursus, kurie galėtų padėti išgyventi įvairias krizes ir gyvenimo sunkumus. Todėl šiais metais Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus darbuotojai kartu su Vilniaus universiteto kriminologijos studijų programos studente, nuteistuosius pakvietė paminėti rugsėjo 10 d. į užsiėmimą „Džiaugsmo žemėlapiai“.

Užsiėmimo metu nuteistieji buvo skatinami pasvarstyti apie tai, kas jiems kelia džiaugsmą, suteikia prasmę, kokios jų stiprybės jiems padeda sunkiais momentais. Tokiu būdu buvo siekiama nuteistuosius paskatinti prisiminti savo turimus išorinius ir vidinius resursus, paraginti juos puoselėti ir ugdyti. Nuteistieji savo turimas stiprybes vaizdavo kurdami koliažus. Visi užsiėmimo dalyviai įsitraukė į darbą, užsiėmime vyravo ramybė ir tylus susikaupimas. Džiugu, kad nuteistiesiems pavyko atrasti savo vidinius resursus ir svarbiausius dalykus, kurie suteikia jiems prasmės jausmą ir padeda judėti į priekį. Beveik visi nuteistieji įvardijo, kad bene svarbiausias dalykas yra artimieji, kurie palaiko juos net ir sunkiausiose situacijose, o viltis pas juos grįžti padeda nenukrypti nuo teisingo kelio ir siekti pokyčio. Po užsiėmimo nuteistiesiems buvo išdalintos atmintinės, kuriose pateikiama informacija apie savižudybės ženklus bei pagalbos galimybes.

Minint savižudybių prevencijos dieną, nuteistieji ir suimtieji bus kviečiami kurti „džiaugsmo žemėlapius“ visą ateinančią savaitę.

Jei jaučiate, jog sunku išbūti su savo jausmais, – nekentėkite. Emocinė pagalba telefonu ar internetu lengvai pasiekiama, Lietuvoje veikia ne viena emocinės pagalbos linija lietuvių ir rusų kabomis, kurios skirtos jaunimui, moterims bei vyrams.