Naujienos

Pavyzdingas elgesys. Resocializacija Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

2019-04-03

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlieka bausmę asmenys nuteisti iki gyvos galvos. Nepaisant baisaus nuosprendžio jų gyvenimas nesustoja, anaiptol tęsiasi suradus naujų gyvenimo tikslų ir savęs realizavimo būdų. Vienas iš tokių būdų, resocializacija, savęs realizavimas per darbą.  Pagrindinė darbo ašis – pokytis žmoguje, pradėjęs dirbti nuteistasis atskleidžia savo gabumus ir talentus, darbas nuteistiesiems padeda užsimiršti, dėl ko jis yra įkalinimo įstaigoje, ką jis padarė laisvėje, leidžia sau atsipalaiduoti ir daryti tai kas jam patinka, šiuo atveju dirbti. Nuteistųjų darbas įkalinimo įstaigoje neturi įtakos ekonomikai, tik jo pačio savirealizacijai ir leidžia įgyti gilesnių darbinių įgūdžių. Nuteistasis dirbdamas ugdosi disciplinos, paklusnumo ir tvarkos įpročius iš esmės darbas įveda tvarką be represijų ir smurto. Pataisos įstaigos neturi tikslo žaloti žmogaus, priešingai resocializacijos metu nuteistiesiems ugdomi nauji įgūdžiai, kuriuos nuteistieji gali naudoti gyvenimiškose situacijose, resocializacijos metu nuteistiesiems formuojami nauji darbiniai modeliai. Nepaslaptis, kad visi nuteistieji turi vilties grįžti į visuomenę, todėl labai svarbu už šių sienų esantiems piliečiams žinoti, kad asmenys esantys įkalinimo įstaigoje kiekvieną dieną mokosi iš Resocializacijos skyriaus specialistų, psichologų, knygų, savanorių naujos gyvenimiškos patirties, kad gavę galimybę išeiti į laisvę, nebūtų atstumti, todėl svarbu ne tik nuteistųjų pastangos, bet ir visuomenės požiūris į nuteistuosius, kad jie nėra atstumtieji, bet yra laukiama visuomenės dalis, nepaisant to ką jie padarė. 

Filmas "Pavyzdingas elgesys" tyrinėja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime paradoksalų reiškinį - nuteistųjų iki gyvos galvos pavyzdingo elgesio atvejus ir asmenines jų pastangas grįžti į visuomenę. Kai kurie sunkūs nusikaltėliai keičiasi, bet ar vyksta pokytis visuomenės požiūryje į nuteistuosius? "Pavyzdingas elgesys" - tai socialiai atsakinga ir emociškai paveiki kelionė filmo autoriui, kaliniams ir visuomenei bandant išplėsti tolerancijos vieni kitiems ribas. Filmo kūrimo procese buvo ir netikėtų netekčių, filmo kūrimo metu - mirė filmo autorius ir režisierius Audrius Mickevičius.  Du nuteistieji, šio filmo pagrindiniai personažai 10 mėnesių dirbo ir kūrė automobilį,  kurį paskyrė mirusiam filmo režisieriui. Šis filmas tai daugiau nei 4 metus vysktantis tarptautinės komandos darbas. Filme dalyvauja Lietuvos - Bulgarijos - Slovėnijos -Italijos kūrėjai. Jis paremtas Lietuvos kino centro, Bulgarijos nacionalinio kino centro, Slovėnijos televizijos ir Europos Komisijos programos MEDIA bei Eurimages. Džiaugiamės, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuotaikos, dvasia, nuteistųjų viltys ir svajonės perkelti į filmą, kurį galės pamatyti visas pasaulis. Filmas Lietuvos didžiuosius ekranus pasieks jau šių metų rudenį.

2019 m. kovo 28 dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pagamintas automobilis buvo perduotas Vilniaus dailės akademijos profesoriui Audriui Klimui, kad puoštų Vilniaus dailės akademijos parodų salę. Simboliškame automobilio perdavime dalyvavo svečiai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Valerij Vincukevič ir atstovė spaudai Simona Banėnienė, autoriaus ir režisieriaus amžiną atilsį Audriaus Mickevičiaus žmona bei visa kūrybinė grupė.

Susitikimo metu sveikinimo žodį tarė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko ir kiti svečiai.

Nuteistųjų išsakytos mintys apie tai ką Jiems reiškė dalyvavimas filmo kūrimo procese:

„Audrius man pasiūlė ir aš sutikau, manau, kad nebuvau pats blogiausiais ir norėjau parodyti save, gal po šio filmo, pasikeis bent dalies visuomenės nuomonė į mus, gal supras, kad mes irgi žmonės, turim svajonių ir vilčių“.

„Bendravimas buvo prasminga pažinties detalė, nes amžiną atilsį Audriui, buvo svarbu mus pažinti, sužinoti kokie mes esam, Jam rūpėjo, Jam tikrai rūpėjo, todėl Jis mūsų širdyse paliko kaip artimas žmogus, kaip koks giminaitis, svarbiausia žmogiškumas, nesvarbu kur būtum laisvėje ar kalėjime“. 

 
 
Informacija atnaujinta 2019 m. balandžio 3 d. 14:15