„Kai perskaičiau, kas atsitiko, užplūdo ašaros“ – tokios reakcijos nestebina. Karo akivaizdoje, ypač kai konfliktas vyksta mūsų kaimynystėje, daugeliui tai sukelia įtampą, išgąstį ir nesaugumo jausmą. Šios emocijos gali nuvesti į emocinės krizės būseną. Kaip su tuo susitvarkyti, racionaliai priimti užplūstančią informaciją ir kaip atsilaikyti? – atsakymai į šiuos ir kitus klausimus sugulė į paruoštą atmintinę „Jausmai karo akivaizdoje“ ir „Streso valdymas“ ¬– psichoedukacinę medžiagą, skirtą nuteistiesiems bei suimtiems.

Įvykiai Ukrainoje sujaukė pasaulio ramybę. Ką daryti, kad padėtume nepasimesti ir išbūti pasikeitusioje realybėje? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, Vilniaus pataisos namų psichologai parengė pavyzdines rekomendacijas darbuotojams ir pareigūnams. Jų tikslas – užtikrinti tinkamą įkalintųjų reagavimą sudėtingose situacijose, sumažinti nerimą ir baimę, palaikyti sklandų resocializacijos procesą. Šios psichologų parengtos rekomendacijos yra tik pavyzdinės, kurios pabrėžia, kad kartais svarbiausia yra ne kaip kalbėti, o tiesiog kalbėti. Leisti asmeniui pasidalinti savo jausmais bei mintimis, tokiu būdu padedant sumažinti negatyvias nerimo pasekmes.

Siekiame, kad mes visi prisidėtume prie mūsų bendros gerovės kūrimo ir išsaugojimo.