Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Šio proceso metu atliekami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kriminogeninių veiksnių nustatymas bei priemonių, kuriomis valdomi šie veiksniai nustatymas ir įgyvendinimas. Siekiant resocializacijos proceso efektyvumo, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Vilniaus pataisos namų specialistai, esant poreikiui ir nuteistojo iniciatyvai, teikia įvairialypę pagalbą bei vykdo nuteistųjų elgesio korekciją. Tam tikslui yra sudaryta Socialinio darbo ir psichologinės intervencijos komanda. Daugumai nuteistųjų psichologinės bei socialinės paslaugos padeda geriau pažinti save, savo vertybes bei tikslus, suprasti savo veiksmų motyvus, pagerinti santykius su aplinkiniais, keisti savo elgesį, išspręsti konkrečias psichologines problemas, pagerinti emocinę būseną, paskatinti asmeninį augimą – tuo valdant nusikalstamo elgesio riziką. Visgi ne visada šių priemonių vykdymo procese pavyksta pasiekti visų norimų rezultatų. Šio proceso veiksmingumas didele dalimi siejasi su paties asmens įsitraukimu į šį procesą, tad siekiant maksimalios naudos besikreipiančiam nuteistajam, tikimasi, kad jis bus linkęs dirbti ties savo problema ne tik priėmimo metu, bet ir tarp jų.

Svarbu paminėti, kad šis procesas yra itin individualizuotas, kadangi siekiant kryptingai valdyti asmens nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamas intervencines programas bei priemones parenka ir rekomenduoja jas vykdantys specialistai. Vykdomos intervencinės priemonės turi kriterijus ir reikalavimus, kuriuos asmuo turi atitikti. Tinkamą kvalifikaciją bei patirtį turintys priemonių vykdytojai įvertina nuteistojo motyvacijos lygį, mąstymo galias, asmenybinius veiksnius, atsižvelgia išskirtą rizikos veiksnį ar kelių veiksnių konfigūraciją. Tokiu būdu programų vadovai parenka nuteistojo galimybes bei poreikius atitinkančias elgesio pataisos priemones. Verta atkreipti dėmesį, jog šis procesas yra itin įvairialypis, taip, kaip ir asmenų problemų bei sunkumų įvairovė.

Kaip tai atrodo? Jei priemonės vykdytojas yra psichologas, tai jis veda interviu su asmeniu, klausia apie jo gyvenimą, priežastis dėl kurių atsidūrė įstaigoje, buvusius ir esamus įvairaus pobūdžio sunkumus. Pagaliau su nuteistojo sutikimu, vykdome įvairias intervencines priemones, daugumoje paremtas elgesio-kognityvinės terapijos kanonais. Intervenciniam darbui būtinas bendradarbiavimas, tik tokiu būdu – žingsnis po žingsnio, išvedame asmenį iš jo problemos ar krizinės situacijos.

Siekiant šiek tiek atverti šį procesą ir supažindinti su juo išorinę aplinką, trumpai pristatome kelias vykdomas priemones Vilniaus pataisos namuose:

 „Tik tu ir aš“ – individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa. Pagrindinis tikslas yra pakartotinio nusikalstamumo mažinimas. Užsiėmimų turinys skirtas nuteistojo mąstymo korekcijai ir problemų sprendimo įgūdžių lavinimui;

 „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ – individuali korekcinė, motyvacinė programa. Pagrindas motyvacinės technikos ir motyvacinis interviu. Orientuota į asmens motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas bei pasekmių įvertinimo įgūdžio, stiprinimą;

 „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ – tikslas, pagerinti nuteistųjų socialinius įgūdžius, suteikiant galimybę efektyviau integruotis į visuomenę atlikus bausmę. Užsiėmimai skirti naudoti darbui grupėse su nuteistaisiais, stokojančiais socialinių įgūdžių apie metus iki galimo paleidimo į laisvę;

 „R.A.K.T.A.S.“ – dailės terapijos programa, kurios taikomų metodų pagalba skatinami pozityvūs pokyčiai nuteistųjų mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės srityse;

 Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programa – veiklos tikslas teikti ilgalaikę, kompleksinę, psichologinę, socialinę pagalbą nuteistiesiems, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, gerinti jų socialinę reintegraciją į visuomenę. Galutinis tikslas – įgalinti nuteistąjį nebevartoti psichoaktyviųjų medžiagų;

 „Intervencinė programa smurtautojams“ – siekiama nuteistiesiems padėti išmokti nustoti naudoti smurtą artimoje aplinkoje;

 „SeNAT“ – seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programa, skirta pakartotinių seksualinių nusikaltimų prevencijai ir šiuos nusikaltimus padariusių asmenų reintegracijai į visuomenę. Pagrindinis uždavinys – padėti nuteistiesiems nustatyti ir valdyti jų rizikos faktorius bei išmokyti tuos faktorius kontroliuoti ir valdyti ateityje.

Išvardintų priemonių sąrašas tikrai nėra baigtinis, šiuo metu vykdomos ir kitos priemonės, kurių metodų ir psichoterapijos technikos pagalba siekiama padėti ugdyti nuteistųjų tarpasmeninius įgūdžius, stiprinti abstraktų mąstymą bei emocinės kontrolės gebėjimus, mokyti konstruktyvios elgsenos, adekvataus savęs pažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog stengiamės, kad vykdomos priemonės integruotų visus pagrindinius pataisos principus: tiek resocializaciją, adaptaciją visuomenėje, tiek galutinę reintegraciją į bendruomenę.

Visgi nuteistojo socialinės reabilitacijos procese itin svarbios ne tik intervencinės priemonės, tačiau ir prevencinės priemonės, paties asmens tiksliniai veiksmai, susiję su konkrečiomis probleminėmis sritimis, kaip pavyzdžiui savarankiškas turimų sunkumų sprendimas: kaupiant darbinę patirtį ir įgyjant įgūdžių, savarankiškai įgyjant ir paskirstant lėšas, nuosekliai ir savarankiškai dengiant turimus įsiskolinimus, prasmingai leidžiant ir organizuojant savo laisvalaikį, elgiantis disciplinuotai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Vien priemonių, programų vykdymas nėra rezultatyvus, jei asmuo neatlieka minėtų tikslinių veiksmų, kurie dažniausiu atveju ir būna tam tikrų taikytų priemonių akivaizdžiu rezultatu, liudijančiu apie asmens pokyčius.