Kovo 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus resocializacijos specialistės daug skaitančius nuteistuosius pakvietė į paskaitą apie knygų istoriją ir knygnešius. Kovo 16- ąją Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Paskaitos dalyviai sužinojo, kad nešti draudžiamas knygas nebuvo toks paprastas užsiėmimas kaip kad gali atrodyti šiandien. Pas knygnešius profesionalus darbas prasidėdavo nuo stambios pinigų sumos surinkimo. Toliau jie legaliai arba nelegaliai turėdavo pasiekti Prūsiją. Ten, spaustuvėje užsakydavo knygas. Spaustuvininkai jau žinojo, kaip jas reikia supakuoti, kad atlaikytų sudėtingą ir pavojų kupiną kelionę. Klaidos kaina buvo didelė, ir ne tik dėl prarastos brangios prekės – šimtai drąsuolių žūdavo, likdavo invalidais arba iškeliaudavo į Sibiro katorgą. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Resocializacijos specialistės pakvietė diskusijai apie knygos nueitą kelią – nuo uždrausto ir mažai kam prieinamo lietuviško leidinio iki šiuolaikiškų elektroninių knygų, kurių yra ir izoliatoriaus bibliotekoje. Nuteistieji savo iniciatyva, pagamino simbolinę knygą, kurios viduje sudėjo linkėjimus tiems, kurie nepaisydami iškylančių sunkumų, dirba prasmingą darbą, siekia užsibrėžto tikslo ir daro pasaulį gražesniu. Paskaitos dalyviai pripažino, kad imdami į rankas knygą, retai pagalvoja, kad toks įprastas ir visiems prieinamas dalykas pasišventusių knygnešių dėka taip sudėtingai kelią į skaitytojų rankas.