Gegužės 27 d. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta tarptautinį pripažinimą pelniusio fotografo Andriaus Repšio paroda „4 m2 laisvės“. Tai - unikalus fotografinis projektas, kuriame drono pagalba užfiksuota įkalinimo įstaigų kasdienybė. Meninės fotografijų parodos sukūrimui dar niekas įkalinimo įstaigų nefotografavo naudodami drono. Droną ir įkalinimo įstaigą dažniausiai siedavo tik nelegalūs gabenimai. Nemaža dalis nuotraukų daryta Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tad A. Repšys įstaigos darbuotojus pakvietė į parodos atidarymą ir papasakojo apie projekto gimimo istoriją, netikėtus jo įgyvendinimo iššūkius ir egzistencinių minčių kiekvienam keliantį rezultatą. Fotografas pažymėjo, kad fotografuojant iš paukščio skrydžio, sunku prognozuoti galutinį rezultatą. Jis išryškėja tik peržiūrėjus visą medžiagą ir dažnai būna labai netikėtas.“ Fotografuojant kalėjimus į akis krito visokie netikslumai. Tarkime, tiesios linijos – jos labai retos kalėjimų teritorijoje. Atkreipkite dėmesį į tvorų, sporto aikštelių, dangos, grotų linijas – dauguma jų bent šiek tiek kreivos. Tai labai įdomu. Ir kartu simboliška – nė vieno ten gyvenančio žmogaus kelias nebuvo tiesus, aiškus, vientisas. Būtent toks kelias daugumą ir atvedė į nelaisvę. Žinoma, tas kreivumas gal matyti tik pažvelgus iš šono, patiems nuteistiesiems tai jokia problema“,- pasakojo A. Repšys/

Vienu pagrindinių parodos Šiauliuose akcentų tapo nuotrauka, kurioje užfiksuotas Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantis labirintas. Jis įstaigos kieme buvo prieš keletą metų, nupieštas minint Tarptautinę labirintų dieną, iki karantino vykdavo su šia diena susijusios edukacijos. Labirintas tarsi simbolizuoja žmogaus galimybę pasirinkti kelią: vieni keliai niekur neveda, rasti teisingą gali užtrukti arba gali atsitikti ir taip, kad žmogus savo emocijų, minčių, poelgių labirinte užstringa labai ilgam nerasdamas išėjimo. A. Repšys yra sakęs, kad kai kuriose fotografijose atrodo, kad šešėlis yra didesnis už žmogų, ir išties simboliška, kad jis – tamsioji žmogaus dalis – gyvena nelaisvėje, už grotų. Tuo tarpu pats žmogus lieka laisvas, nes niekas negali uždaryti jo minčių, troškimų, svajonių, vilčių. O gal, žvelgiant iš aukštai, mūsų visų laisvė yra pakankamai ribota ir dažnai išsitenka vien namų, darbo ir parduotuvės trajektorijoje? Laisvę gali varžyti toli gražu ne tik kalėjimas.

Video instaliacijoje – gyvenimas įkalinimo įstaigų pasivaikščiojimo kiemuose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemų apribotojoje erdvėje pirmyn ir atgal judantys žmonės iš aukštai atrodo tarsi užstrigę laikrodžio mechanizmai, daugybę kartų kartojantys tą patį veiksmą. Fotografą domino ne konkretus asmuo ir jo istorija, bet žmogaus ir uždaros teritorijos santykis – kiek laisvės čia galima rasti? Net ir ankštame pasivaikščiojimo kiemelyje žmogus gali matyti dangų, o tai – tam tikra begalybės ir laisvės forma.

„Žemė ne tik graži, joje daugybė paradoksų ir paslėptų prasmių. Kai kurios atsiveria tik iš viršaus. Labai svarbu jas pamatyti. Būtent tai Andriui pavyko naujausiame Lietuvos kalėjimų kiemų cikle.[...] Tai naujo video ir fotografijos meno pradžia. Dar teks ilgai mokytis matyti pasaulį skrendant žemyn galva. Andrius metodiškai tyrinėja įvairius gamtos, architektūros, urbanistinių erdvių, žmonių mobilumo „žemėlapius“. Jo entuziazmas, nuolatinis žvilgsnio ir minties tobulinimas kitokiai žemės optikai. Svarbiausia, kad jis nesustoja užhipnotizuotas žemės grožio iš viršaus.“ (menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis)

Paroda Šiaulių dailės galerijoje veiks iki birželio 18 d.