Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus išsikvietę ir skundęsi, kad tenka kalėti kameroje apipelėjusiomis sienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas leidžiantys kalinamieji liko it musę kandę. Kameros sienas įdėmiau apžiūrėję įstaigos darbuotojai nustatė, kad, siekiant imituoti pelėsį, jos negrabiai išteptos suodžiais. Taigi, planas prisiteisti iš valstybės neturtinę žalą už neva netinkamas kalinimo sąlygas - neišdegė ir netgi virto rimtais nuostoliais. Už tyčia subjaurotas sienas teks atlyginti.

Dėl drėgmės pelėjančios izoliatoriaus sienos čia kalintiems asmens kurį laiką buvo tapę savotišku pajamų šaltiniu. Nustačius, kad patalpoje įsiveisęs pelėsis, asmuo teikdavo ieškinį teismui ir reikalaudavo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė suremontavus režiminio korpuso 4 aukšto patalpas: drėgmė nebepatenka į kameras ir priežasčių iš to uždirbti Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalintiems asmenims praktiškai nebeliko. Per visus 2021 metus teismuose izoliatoriuje kalintys ar kalėję asmenys prisiteisė 3 469 eurus – keturis kartus mažiau nei 2020-aisiais (14 685 eurai), 18 kartų mažiau nei 2019-aisiais, kai priteista suma siekė 62 332 eurų ir net 35 kartus mažiau nei 2018-aisiais, kai kompensacijoms išmokėti prireikė 121 333 eurų. Per kelis 2022 metų mėnesius kalintiesiems priteistos neturtinės žalos suma nesiekia nė 500 eurų.

Izoliatoriaus direktorius Saulius Rajunčius pažymėjo, kad išlaikyti į kultūros paveldo objektų registrą įtrauktų antrąjį šimtmetį skaičiuojančių pastatų tinkamą būklę – nemenkas iššūkis, tačiau nuoseklus darbas ir tikslingi sprendimai duoda rezultatų.

Reikia nepamiršti, kad įkalinimo įstaigos infrastruktūrą prižiūrintys darbuotojai turi ne tik užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas bet ir šalinti piktybiškai nusiteikusių kalinių vandališkų veiksmų pasekmes. Turto valdymo skyriaus inžinierius Raimondas Navickas teigė, kad neretai tenka keisti piktybiškai sugadintas dienos šviesos lempas kamerose, nulaužtus kranus, išdaužtus langų stiklus. „Yra asmuo padegęs kamerą, kitas – visą jos inventorių sugadino ir sulaužė. Perkėlus į kitą patalpą – pasielgė taip pat.“,- apie piktavalių daromą žalą pasakojo R. Navickas.

Kiekvienas toks „pašėliojimas“ turi savo kainą: tenka atlyginti izoliatoriui padaryti žalą. To nepadarius geranoriškai, įstaiga kreipiasi į teismą, o prireikus – priteistos sumos išieškomos per antstolius. Padarytos žalos dydis svyruoja nuo euro (už suplėšytą rankšluostį) iki šimtų ar net tūkstančio (suniokojus kameroje esantį inventorių, sugadinus sienas).

Gautos lėšos panaudojamos infrastruktūros atnaujinimui.