Sulaukus tinkamų oro sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyko tradicinės itin populiarios Tritaškių ir baudų mėtymo varžybos. Vis daugiau dalyvių sulaukiančiame turnyre dalyvavo suimtieji ir nuteistieji. Dalyviai buvo suskirstyti į atrankos grupes, iš kurių, pasiekusieji geriausių rezultatų, nukeliavo iki finalo. Kiekvienam dalyviui teko išbandyti taiklumą ne tik nuo baudų mėtymo linijos, bet ir iš tritaškių mėtymo zonos. Varžybose buvo ne tik nusivylimo šūksnių, neįmetus į krepšį, bet ir džiaugsmingų ar džiugių emocijų, lydimų plojimais už taiklų metimą. Nugalėjo taikliausieji, tačiau ir tie, kas nelipo ant nugalėtojų pakylos, džiaugėsi galimybe išbandyti jėgas, pasimokyti iš taiklesnių dalyvių. Buvo ir tokių kurie krepšinį žaidė tik vaikystėje ir jiems buvo smagu sugrįžti į ankstesnius laikus bei prisiminti kaip prasmingai galima praleisti laiką gryname ore. Kai kurių dalyvių ištarti žodžiai „kodėl būdamas laisvėje nežaidžiau krepšinio“ leidžia tikėtis, kad sportas neatsiejama gyvenimo dalimi jiems taps ne tik atliekant bausmę, bet ir pradėjus gyventi visavertį gyvenimą laisvėje.