Lietuvos krikščionys jau nuo seno puoselėja tradiciją rūpintis savo mirusių artimųjų kapais, o ypatingai didelį dėmesį tam skiria Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis, kai tvarko mirusiųjų kapavietes bei uždega žvakeles jų atminimui.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, artėjant šioms šventėms, turi gražią tradiciją sutvarkyti nuteistųjų kapus, esančius Rumšiškių kapinėse.

Šiais metais spalio 27 d. Pravieniškių 1-ojo atviro tipo kalėjimo nuteistieji savanoriškai tvarkė kapus: grėbė lapus, tvarkė nuvirtusius kryžius, uždegė žvakeles. Pasak vieno iš nuteistųjų taikliai pasakytos frazės, „truputį žiauru, kad jų niekas nelanko ir netvarko kapų“. Tai dar kartą padeda suprasti, kokia svarbi yra resocializacija bei dvasinė terapija savo mąstymą ir elgesį keisti pasirengusiems nuteistiesiems.

Kiekvienam lietuviui brangi tradicija lankyti savo artimųjų kapus, uždegti žvakeles tampa puikia edukacija nuteistiesiems. Jų noras pagelbėti tvarkant kapus padeda tikėti resocializacijos nauda.