Laisvos darbo vietos


Daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas

Kontaktai

Lukiškių skg. 6, LT-01108 Vilnius

Tel. +370 5 2649140

Faks. +370 5 2617904

El. paštas: rastine@ltik.lt

 

Naujienos

Ačiū tau, pataisos pareigūne!

2018-02-12

Sveiki visi tarnaujantys šūkiui „Atsakomybė-pokytis-žmogus“. Ar atsimename, kad pataisos pareigūnų profesija yra kilni? Nors ir dažnai yra nedėkinga. Šeimos nariai, draugai dažnai klausia: „ Kodėl dirbi kalėjime? Ar nenori gyventi geriau? Gauti geresnį atlyginimą? Dirbti su geresniais žmonėmis? Ar negalėjai susirasti geresnio darbo? Ne, nes mes tikime! Mes nebijome! Mes matome savo darbo prasmę! Nei viena profesija neturi sunkesnių ir mažiau viešai matomų darbų nei drąsūs vyrai ir moterys, dirbantys mūsų pataisos įstaigose. Visuomenė kartais nepastebi, kaip pataisos pareigūnai tvarkosi su jiems keliamais fiziniais ir emociniais reikalavimais, kiekvieną dieną. Ši profesija reikalauja kruopštaus ir nuolatinio budrumo, esant nuolatinei smurto grėsmei. Dirbame su tais, kurių visuomenė nenori savo kaimynystėse „tegu jie būna kitur, uždaryti, izoliuoti“. O mes juos priimame, mes su jais dirbame. Mes verčiame juos susimąstyti, pergalvoti, kas gyvenime svarbiausia, atsiverti naujoms galimybėms ir tada, prasideda pokyčių procesas. Tie pokyčiai įvyksta mūsų profesionalumo dėka, gerbiant kiekvieną, nepaisant to, koks jis yra, už ką jis atsidūrė šalia mūsų, nepaisant jo įsitikinimų ar nepagarbos kitam. Mes kartais nejaučiame, kad turime ir kitą gyvenimą, už tų sienų, grotų, mūsų laukia artimieji.... Mes patys kartais jaučiamės įkalinti, lyg būtume vieni iš jų. Kartais mums trūksta tos padėkos, grįžtamojo ryšio iš tų, su kuriais dirbame, ar mes einame teisingu keliu? Būtent šiandien vienas jų, mums nori kai ką pasakyti:


Brangus kalėjime,

Rašau šį laišką, norėdamas padėkoti tau, kad esi mano gyvenime. Tai turėtų skambėti keistai, iš tokio kaip aš, tačiau per tuos metus, aš išmokau tave matyti, kaip puikiausią mokytoją, kurį kada nors pažinojau. Tu esi griežtas ir reiklus, kartais net žiaurus, tačiau dabar aš suprantu, kad tai yra būtent tai, ko reikėjo, kad aš pasikeisčiau.

Dievas žino, kaip man reikėjo tavo patarimų. Prieš susipažinęs su tavimi, buvau baisus žmogus. Man nerūpėjo niekas, išskyrus mane patį. Aš gėriau, melavau, manipuliavau visais aplink save, net artimiausiais. O dar blogiau tai, kad toks elgesys buvo natūralus, taigi aš nejaučiau kaltės. Nenuostabu, kad būtent šis elgesys galiausiai atvedė mane pas tave.

Mūsų pradžia buvo sunki. Man tikrai nepatikai tu, o tu nemėgai manęs. Aš bandžiau viską, kad neįsisavinčiau tavo pamokų, nesilaikiau vidaus taisyklių, negerbiau būdų, kuriais stengeisi pakeisti mano elgesį. Tu griežtai nubausdavai mane, nugalėdavai mane, kol aš pasiekiau dugną. Jaučiausi apgailėtinai, tuščias, sulaužytas, norėjau pabėgti nuo savęs.  Ir tada, paslaptingoji palaima, įvyko esminis pokytis mano gyvenime. Dabar atsigręžęs į tą „nedraugišką“ laiką, suvokiu, kad iš tiesų tai buvo pamokos. Tik tavo dėka, aš supratau, ką tu man davei.  Stebėdamas, kas vyksta aplinkui išmokau nekęsti smurto. Aš buvau pamiršęs kokia brangi yra šeima, draugai, o tu man, tai priminei atskirdamas mane nuo jų. Tu davei man laiko pasėdėti vienam kameroje,  kur žiūrėdavau į artimųjų nuotraukas, iš kurių negirdėjau nieko metų metus. Tu privertei mane tikėti naivia viltimi rašant jiems laiškus, bet giliai aš žinojau, kad į juos niekada nebus atsakyta. Aš jaučiausi vienišas, paliktas, bet iš tikrųjų, tu niekada manęs nepalikai. Tu visada manimi rūpinaisi, tuo mokydamas mane rūpintis kitais.

Aš dėkingas tau ir už tai, kad nepalikai manęs vieno tomis tamsiomis naktimis, kai aš pergalvodavau savo padarytas gyvenimo klaidas. Girdėdavau tavo tylius žingsnius ir jausdavau tavo žvilgsnį, ačiū tau už mano miego saugojimą.

Buvau arogantiškas ir užgauliojantis. Tu pakeitei mano klaidingą pasididžiavimą savimi, aš nusivyliau tuo, kuo buvau. Tu išmokei mane prikasti liežuvį, kai kiti neva mane provokavo. Tu mane išmokei duoti kitiems, o nereikalauti,  klausytis, atsiprašyti, nors mano atsiprašymo niekada nebus gana.

Būtent dėl to, aš rašau šį laišką tau, kalėjime. Tavo pamokų dėka aš keičiuosi. Be tavęs, aš ir toliau skaudinčiau ir nuvilčiau žmones, be jokių pasekmių už savo poelgius. Tu nustatei mano prioritetus, sušvelninai mano širdį, suteikei man stiprybės, apie kurią aš nežinojau, parodei man, kas iš tikrųjų gyvenime svarbu. Mano vienintelė viltis ta, kad ir kiti pamatytų tave taip, kaip aš tave dabar matau, kaip mokytoją, kurio skaudžios pamokos gali pakeisti gyvenimą į geresnį. Nes Tu išmokei mane prisiimti atsakomybę ir tapti žmogumi, kuriuo nebuvau“.

 

Ar tai gali būti to apledėjusio kalno viršūnė, kurią mes pasiekėme? Mes išmokėme jį prisiimti atsakomybę, galbūt įvyko pokytis, jis tapo žmogumi, kuris nori paklusti įstatymui ir gerbti žmones bei jų laisves ir teises. Atsiminkime, mūsų profesija yra kilni. Mumis tiki, mes esame mokytojais, sargais, atrama, nuodėmių klausytojais, pavyzdžiu tiems, kurių bijo ir nenori visuomenė. Mes esame šių dienų tyliais didvyriais. Ačiū Apsaugos ir priežiūros skyriui už suteiktą saugumą, ačiū Socialinės reabilitacijos skyriui už socialinę pagalbą bei užimtumą, ačiū Psichologinei tarnybai už asocialaus elgesio rizikos valdymą, ačiū Kriminalinės žvalgybos skyriui už užkardymą to, ko negalima. AČIŪ, kiekvienam PATAISOS PAREIGŪNUI. Brangieji, su mūsų profesine švente!

 
 
Informacija atnaujinta 2018 m. vasario 12 d. 08:24
 

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?

Įvykių kalendorius

 
2018 m. spalis
 
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
2
3
4
Visi renginiai ir įvykiai

 

Naujienlaiškis

Įveskite el. pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos