LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ LIGONINĖJE

PAMINĖTA PASAULINĖ LABIRINTŲ DIENA

Š. m. gegužės 6 d., minint Pasaulinę labirintų dieną Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jau ne pirmą kartą lankėsi Reiki Mercar meistrė, mokytoja, Tarptautinės labirintų organizacijos Europos regioninė ambasadorė Lietuvai Rūta Janulevičienė.

Susitikimo metu R. Janulevičienė papasakojo koks yra šios dienos minėjimo tikslas, kokios tradicijos, kaip žmonės šią dieną mini skirtinguose šalyse, o susitikimo pabaigą vainikavo ėjimas labirintu lydint Tibeto dubens skambėjimui.

Pasaulinė labirintų diena minima gegužės 7 diena. Šią dieną iš anksto numatytu laiku, t. y. 13.00 val. skirtinguose miestuose, pasaulio šalyse visi turi eiti labirinto taku. Tai sujungia kiekvieną dalyvaujantį čia ir visame pasaulyje, padeda kurti tarpusavio bendrystę ir toleranciją, vienu metu komunikuoti su žemės energija, vienu metu jausti vidinę harmoniją ir sugrąžinti vidinę ramybę.

Nepatogiu gyvenimo keliu dažnai sudėtinga nustatyti, koks būtų kitas žingsnis, kokia kryptimi eiti ir kokiu keliu pasukti. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl vaikščiojimas labirintu kaip meditacija yra toks patrauklus: kelionė aiškiai pažymėta, netrukdoma ir visiškai matoma. Nors jis pasuka ir vingiuoja link centro, nėra jokių gudrybių, neteisingų pasirinkimų ar aklavietės. Norėdami pasiekti savo tikslą, viskas, ką reikia padaryti, yra eiti tuo keliu. Šis kelias yra labai asmeniškas, kiekvienas susidaro savo įspūdžius apie vingiuotą pasivaikščiojimą. La­bi­rin­to cent­re reikia stab­tel­ti – pa­bū­ti, su­si­kon­cent­ruo­ti – lai­kas ski­ria­mas at­sa­ky­mams gau­ti, ap­mąs­ty­mams, medita­ci­joms, mal­doms, sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio su­vo­ki­mui.

R. Janulevičienė dalinasi mintimis ką nuteistieji jaučia užsiėmimo metu – negalima iš anksto pasakyti, kokių įspūdžių turėtų tikėtis konkretus žmogus. Jei paklausime visų nuteistųjų, kurie dalyvauja susitikimuose, gauname skirtingus atsakymus. Vie­nas iš tų skep­ti­kų, ku­ris pirmais susitikimais tik iš tos idė­jos šypsojosi, pir­miau­sia sku­ba praei­ti tuo la­bi­rin­tu, o ta­da, grį­žęs, sa­ko, kad da­bar jau ga­lim bend­rau­ti. Kitas teigia, kad kai yra proga, būtinai užeinu praeiti tuo labirintu. Dar kitas teigė, kad kai kažkuo abejoja ar nežino tam tikro atsakymo, ei­na į la­bi­rin­tą. Visi jie sa­ko negalintis žo­džiais paaiš­kin­ti, ką jau­čia, bet tas jaus­mas būna la­bai ge­ras, pa­ky­lė­tas.

Labirintai visame pasaulyje naudojami įvairiais būdais: siekiant dvasinių patarimų, nuraminti protą, susidoroti su problemomis ar praradimais, sumažinti stresą ar sukurti daugiau pusiausvyros, palengvinti perėjimą, padidinti kūrybingumą ar tiesiog būti savimi.