(Šaltinis wikipedia.org)

Grundtvig suaugusiųjų švietimo programa pavadinta Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo (1783-1872) vardu. Grundtvigas - danų dvasininkas, rašytojas, filosofas, politikas, vienas iš pirmųjų Europos švietėjų, praktiškai įrodęs, kad suaugusiųjų švietimas gali pažadinti pilietinį, tautinį sąmoningumą, kuris skatina spartų visos šalies ekonominį augimą. Grundtvigo sukurta liaudies aukštosios mokyklos koncepcija pagrįsta idėja, kad prasmingas mokymasis visą gyvenimą privalo būti prieinamas paprastam žmogui ir turi apimti ne tik žinias, bet ir pilietinę atsakomybę, asmeninę ir kultūrinę raidą.

N. F. S. Grundtvigo asmenybė pasižymi neįprastu, unikaliu įvairiapusiškumu. Jis - dvasininkas, žinomas kaip naujos religinės sampratos („Visų pirma žmogus, paskui - Kristus") ir originalios istorijos autorius, kūręs naują krikščionybės ir nacionalinės minties, istorijos ir poezijos sintezę.

Daugelis Grundtvigo idėjų tuomet atrodė anarchistinės dėl jo beribio tikėjimo, kad paprastas žmogus geba kontroliuoti save ir dirbti bendram reikalui, kai aplinka yra draugiška ir skatinanti. Jis pirmasis iškėlė mintį, jog reikia kurti suaugusiesiems skirtas liaudies mokyklas, kuriose jie pajustų didesnį pasitikėjimą savimi, įgytų orumo, kad mokykla pažadintų žmonių pasididžiavimą nacionaline kultūra, skatintų norą ir meilę mokymuisi, kuris nesustoja baigus formaliąją mokyklą.

Šios idėjos, perimtos Grundtvigo pasekėjų ir mokinių, buvo įgyvendinamos praktikoje. Liaudies aukštųjų mokyklų reikšmę Danijos visuomenėje atspindėjo jau 1849 metų Konstitucija, kurios pataisas suaugusiųjų švietimo klausimu inicijavo pats N. F. S. Grundtvigas.

Šiandien danai sako, kad liaudies aukštosios mokyklos prikėlė Daniją tiek dvasiniam, tiek ekonominiam gyvenimui. Europos Sąjungos kontekste Grundtvig vardas siejamas su pagrindiniu, neformaliuoju ir savaiminiu suaugusiųjų švietimu.