Klausimai

Pasimatymų tvarka
Su kokiais asmenimis leidžiami ilgalaikiai pasimatymai pataisos įstaigose?

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 3 dalies nuostatomis, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.

Ar gali nuteistojo artimieji prašyti pasimatymo su nuteistuoju?

Asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktas pasimatymas, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis turi pateikti prašymą suteikti pasimatymą. Prašymas turi būti pasirašytas jį pateikusio asmens. Daugiau informacijos apie pasimatymų suteikimo tvarką rasite Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Kada ir kaip dažnai artimieji gali aplankyti bausmę atliekantį asmenį?

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (nepilnamečiai nuteistieji – per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus).

Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus (nepilnamečiai nuteistieji – per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus).

Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą.

Ką turėčiau žinoti lankydamas artimąjį pataisos įstaigoje?

Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju (suimtuoju), privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, nurodytus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte, jei jie nebuvo pateikti kartu su prašymu suteikti pasimatymą.

Atvykę pirmą kartą, pasirašytinai supažindinami su elgesio per pasimatymą taisyklėmis. Ne pirmą kartą atvykstantiems elgesio taisyklės primenamos žodžiu, o pasirašytinai supažindinama tik su elgesio per pasimatymą taisyklių pakeitimais.

Prieš įleidžiant asmenis į pasimatymų patalpą, taip pat išleidžiant iš jos atliekama šių asmenų apžiūra ir asmeninių daiktų patikrinimas.

Ar nepilnamečiai vaikai gali aplankyti kalintį šeimos narį?

Į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju be suaugusiųjų palydos įleidžiami ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus nuteistojo (suimtojo) vaikai ar įvaikiai. Per nuteistojo trumpalaikį pasimatymą ir suimtojo pasimatymą pasimatyti su nuteistuoju ir suimtuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys.

Su suaugusių palyda įleidžiamiems nepilnamečiams amžiaus cenzas nenustatytas, todėl nepilnamečiai vaikai gali aplankyti kalintį šeimos narį su suaugusio palyda, tačiau planuojant pasimatymą, būtina atsižvelgti į nepilnamečio psichikos būklę ir galimus padarinius.

Kokius daiktus galiu pasiimti eidamas į ilgalaikį pasimatymą?

Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigą leidžiama įsinešti higienos priemones, kambario avalynę (šlepetes), miegui skirtus drabužius (1 vnt.), vaistus (ne daugiau kaip 5 vnt.), kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptą, rekomendaciją, – tik su įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsinešti į pasimatymų patalpas, sudaromos sąlygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose) bei mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymą ir pageidauja apsipirkti įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsinešti į pasimatymų patalpą draudžiama).

Daiktai įkalinimo įstaigose
Kokius daiktus galima turėti su savimi pataisos įstaigose?

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 92 str. 1 dalimi, nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus:

1) lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus;

2) paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus;

3) drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę.

Ar galima turėti asmeninį kompiuterį? Kokie jam reikalavimai?

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių trečiame skyriuje „Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė“ nurodytas baigtinis sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriais gali naudotis nuteisti (suimti) asmenys. Minėtų taisyklių 20.4.2. punkte įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje nešiojamąjį kompiuterį. Taip pat šią teisę turi ir suimti asmenys.

Kompiuteris neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Laikmenoje esanti informacija negali būti smurtą ar žiaurumą propaguojančio ar pornografinio turinio.

Koks galimas turėti asmeninių daiktų maksimalus svoris?

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 30 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems), išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ribų ir laikomus atvirose kolonijose, leidžiamų turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kg. Į šiame punkte nustatytą bendrą masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai bei medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, daiktai ir reikmenys.  Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami.

Ar pinigai, atsivežti iš užsienio įkalinimo įstaigos laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje, bus padėti į asmeninę sąskaitą?

Tuo atveju, jei nuteistasis grąžinamas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, parsivežti ir su savimi turimi pinigai nuteistojo prašymu padedami į jo asmeninę sąskaitą pataisos namuose.

Ar galima įkalinimo įstaigoje turėti grynųjų pinigų?

Su savimi turėti pinigų ir be apribojimų jais naudotis gali:

- atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji;

-nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos, kurios pataisos namų administracijos leidimu gyvena ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai.

Kokius daiktus draudžiama turėti nuteistiesiems pataisos įstaigoje?

Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti tik tuos daiktus, kurie nurodyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Taip pat draudžiami smurtą, žiaurumą propaguojantys, pornografiniai leidiniai; alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos, medikamentai, išskyrus su gydytojo leidimu, tabako gaminiai kamerų tipo patalpose, ligoninių stacionaruose ir kituose sveikatos priežiūros padaliniuose bei atskiroms nuteistųjų grupėms.

Kokius daiktus galima pasiimti važiuojant atlikti arešto bausmę?

Nuteistieji, atlikdami arešto bausmę, gali turėti savo baudžiamosios bylos medžiagą, laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Kitų savų daiktų arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti draudžiama.

Kaip tapti pataisos pareigūnu?
Kas gali tapti pataisos pareigūnu?

Pretendentas turi būti:

  • Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
  • nepriekaištingos reputacijos ir lojalus Lietuvos valstybei;
  • ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 60 metų;
  • tinkamo išsilavinimo (turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą);
  • tinkamos tarnybai sveikatos ir fizinės būklės.
Kur rengiami pataisos pareigūnai?

Būsimi pataisos pareigūnai rengiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre pagal Pataisos pareigūno modulinę profesinio mokymo programą. Mokymo centro svetainė:

http://www.kaldep.lt/lt/kdmc/pradzios_puslapis.html

Kaip vyksta pretendentų mokytis pagal Pataisos pareigūno modulinę profesinio mokymo programą atrankos procedūros?
  • Pretendentai mokytis pagal Pataisos pareigūno modulinę profesinio mokymo programą nuo gegužės 1 d. teikia dokumentus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrui;
  • pretendentui išduodamas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) sveikatos būklei patikrinti;
  • tikrinamas pretendentų atitikimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio reikalavimams (pilietybė, amžius, išsilavinimas, reputacija, lojalumas);
  • organizuojamas pretendentų fizinio pasirengimo patikrinimas (Mokymo centras, Subačiaus g. 21, Vilnius);
  • vykdomas pretendentų bendrų gebėjimų patikrinimas, kurį sudaro 3 dalys: loginio mąstymo testas, teksto suvokimo testas ir praktinės situacijos analizė (Mokymo centras, Subačiaus g. 21, Vilnius).
Kiek trunka atrankos procedūros?

Pretendentų mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą atrankos procedūros vykdomos nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 30 d.

Kokius dokumentus būtina pateikti norint mokytis?
  • prašymą dėl siuntimo į švietimo įstaigą išdavimo;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • asmens išsilavinimą patvirtinantį dokumentą;
  • gyvenimo aprašymą;
  • užpildytą Pretendento anketą;

sutikimą būti tikrinamam valstybės informacinėse sistemose ir registruose.

Kaip galima pateikti dokumentus?

Pretendentai dokumentus teikia asmeniškai į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrą (Subačiaus g. 21, Vilnius) arba el. paštu pretendentai@kdmc.lt

Kur kreiptis dėl papildomos informacijos?

Daugiau informacijos apie priėmimo mokytis galimybes, mokymosi Mokymo centre sąlygas galima rasti interneto puslapyje www.tapkpataisospareigunu.lt arba kreiptis el. paštu: kristina.tuskiene@kdmc.lt

Kokios yra mokymosi sąlygos?
  • sudaroma trišalė mokymosi sutartis: pretendento, Mokymo centro ir Kalėjimų departamento;
  • kursantas, baigęs mokymus, įsipareigoja ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip          4 metus;
  • mokymai vyks 1 mokslo metus (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d.);
  • kursantai nemokamai apgyvendinami Mokymo centro bendrabutyje;
  • kursantai nemokamai aprūpinami taktine ir tarnybine uniforma bei sporto apranga;
  • kursantams mokama nuo 150 Eur stipendija (stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų);
  • įgyjamos specialiosios ir bendrosios kompetencijos, tiesiogiai susijusios su pataisos pareigūnų profesine veikla.
Kur galima dirbti įgijus pataisos pareigūno kvalifikaciją?

Kursantai, sėkmingai įvykdę visus programos reikalavimus ir gavę profesinio mokymo diplomą, skiriami į tarnybą Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose pirminės grandies pataisos pareigūnais. Pavaldžias įstaigas rasite čia: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-istaigos.html

Kiti klausimai
Kokiais atvejais nuteistieji perkeliami iš vienos grupės į kitą?

Nuteistieji perkeliami iš vienos grupės į kitą vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 68 str. nuostatomis, kai atitinka šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.

Ar gali nuteistojo artimieji gauti informaciją apie nuteistojo sveikatą?

Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, informacija apie įstaigoje laikomą suimtąjį/nuteistąjį asmeniui teikiama tik esant nuteistojo sutikimui, o telefonu neteikiama.

Kokius daiktus ir kokia tvarka galiu nusiųsti kalinčiam artimajam?

Nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų. Nuteistajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. Perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarka nustatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Ar galima perduot nuteistiesiems vaistų ir/ar maisto papildų?

Nuteistieji suimtieji pašto ar perduodamu siuntiniu gali gauti drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, kontaktinių lęšių, jiems skirtų dėtuvių ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių, informacijos laikmenų, laikrodžių, spaudos (laikraščių, žurnalų, knygų), vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus, reikmenų, skirtų užsiimti individualia veikla, ir medicinos priemonių nuteistieji (suimtieji) (išskyrus atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje arba Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas nuobaudas) Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje) nurodytu periodiškumu.

Mano artimasis, esantis pataisos namuose, nuolat prašo pinigų, kad juos pervesčiau į įvairių žmonių sąskaitas, teigdamas, kad kitaip jam gresia pavojus, ką man daryti?

Kreiptis į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybą arba Kalėjimų departamento pasitikėjimo telefonu.

Mano artimasis negauna jam reikalingo gydymo, ką daryti?

Pirmiausia reiktų kreiptis į gydantį gydytoją – sveikatos priežiūros padalinį įstaigoje, jei nepavyksta situacijos išspręsti – į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 19 str. 3 d., 23 str. 3 d., 4 d. nurodyta, kad skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas, jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas, todėl atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

Primintina, kad kitiems asmenims (ne pacientui) neturint dokumentų, suteikiančių teisę tokią informaciją gauti, informacija neteikiama. Taip pat jokia informacija apie sveikatą neteikiama telefonu.

Koks skirtumas tarp lengvos, paprastos ir drausmės grupių?

Skiriasi nuteistiesiems suteikiamos teisės, laisvės ir pareigos, t. y. jų teisinė padėtis ir priežiūros ypatumai. Atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Ar nuteistasis gali dalyvauti artimųjų laidotuvėse ar aplankyti sunkiai sergančius šeimos narius?

Taip, tvarka nustatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Kur kreiptis pagalbos išėjus iš pataisos įstaigos?

Iš pataisos įstaigos išėjęs asmuo gali kreiptis pagalbos į savo miesto ar rajono savivaldybę. Savivaldybės administracijos paskirtas socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas ar NVO atstovas, atsižvelgdamas į paleistam asmeniui identifikuotus asmeninius ir socialinius poreikius, gali suteikti pagalbą šiais klausimais:

  • asmens tapatybės dokumento pagaminimas;
  • gyvenamosios vietos radimas;
  • gyvenamosios vietos deklaravimas;
  • dokumentų piniginei paramai gauti tvarkymas;
  • socialinės paramos maistu, drabužiais teikimas;
  • sveikatos priežiūros paslaugų gavimas;
  • priklausomybės ligų gydymas;
  • įdarbinimas;
  • įsiskolinimų padengimas;
  • socialinių ryšių atkūrimas;
  • psichologinių problemų sprendimas;
  • socialinės priežiūros / socialinės globos paslaugų poreikio nustatymo ir teikimas;
  • kitos priežastys.

Institucijų, galinčių suteikti socialinę paramą asmenims, grįžtantiems iš laisvės atėmimo vietų, sąrašą rasite rubrikoje „Probacija ir integracija į visuomenę“

Jeigu tarp pateiktų atsakymų nerandate Jums tinkančio, prašome užpildyti klausimo formą ir mes Jums atsakysime.
Vardas, pavardė
El. paštas
Užduokite klausimą
Prisekite priedą
Galite įkelti daugiausiai 3 priedus po 5MB. Jei ketinate prisegti daugiau priedų, patariame jas suarchyvuoti
secimg
 
Klauskite
Atgal

Svarbiausia informacija apie COVID-19

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?