Naujienos

Pokalbis su Kalėjimų departamento direktoriumi Robertu Krikštaponiu

Apie darbus, pokyčius, vertybes, kurios svarbios darbe, pakalbinome Kalėjimų departamento direktorių Robertą Krikštaponį, bausmių vykdymo sistemai vadovavusį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, o šiandien baigiantį tarnybą.   
Kas lėmė Jūsų sprendimus, susijusius su veiklos pobūdžiu?
Baigęs tarnybą kriminalinėje policijoje, aštuonerius metus dirbau įvairiose energetikos įmonėse prevencijos srityje. Tačiau esu žmogus, kuriam darbas yra ne tik kasdieninių sudėtingų sprendimų priėmimas, bet ir tarnyba – žmogui, šaliai. Sau iškeltus tikslus, susijusius su šeima, įgyvendinau, tad jaučiau pareigą žinias ir patirtį panaudoti darbinėje veikloje ir priėmiau iššūkį dirbti Kalėjimų departamente. Galiu pasidžiaugti, kad 2018 metais prasidėję intensyvūs pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje, atsispindi įvairiose veiklos srityse. Gerindami veiklos organizavimą, pradėjome Kalėjimų departamento struktūrinius pokyčius, teisės aktų keitimą, didelis dėmesys buvo skirtas darbo užmokesčiui didinti. Keičiu veiklos kryptį, tačiau manau, kad svarbiausias užduotis – keisti darbuotojų požiūrį į darbą, nuteistuosius, skaidrumo užtikrinimą kasdienėje veikloje būtina tęsti, todėl tikiu, kad bus užtikrintas pradėtų pokyčių tęstinumas, toliau stiprinamas pasitikėjimas bausmių vykdymo sistema.  
Kokius reikalavimus sau ir darbuotojams laikote prioritetiniais?
Sąžiningumas ir atsakomybė yra raktiniai žodžiai, tarnaujant žmonėms, todėl kiekvieną darbinę savo ir darbuotojų užduotį, vertinu per vertybinę prizmę. Svarbu, kad kolektyvas suprastų, jog dorai atliekant pareigas, kurias prisiėmė, prisidedama prie sėkmingų uždavinių įgyvendinimo ir įstaigos reputacijos. Vertindamas darbą įstaigoje, galiu patvirtinti, kad intensyvi buvo kiekviena diena, ypač gerai atskleidžianti komandinio darbo svarbą.
Kaip manote, kokios asmeninės ir dalykinės savybės yra svarbios vadovui?
Atvirumas ir nuoširdumas atveria daug durų. Vadovui yra svarbu problemų suvokimas ir teisingų, savalaikių sprendimų priėmimas, nes nuo to priklauso viso kolektyvo darbas, o darbinės sėkmės ir nesėkmės yra bendras reikalas. Tačiau viena pagrindinių savybių įvardinčiau kuklumą, nes tada geriau matai ne savo, o darbuotojų geriausias savybes. Skatindamas jas skleistis darbinėje aplinkoje, vadovas sukuria erdvę darbuotojų saviraiškai, savirealizacijai – tai svarbios motyvacinės priemonės. Man svarbus žmonių požiūris į darbą, nes kompetencijas galima įgyti, o neturint atsakomybės, nebus ir rezultato. Aš esu už mišrų vadovavimo stilių, ypač tai akivaizdu, kai situacijos yra nestandartinės, formuojasi kintančių aplinkybių pagrindu ir reikia priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, tačiau mano manymu, organizacijoje svarbu, jog darbuotojai dalyvautų kuriant tikslus, reikštų nuomonę dėl sprendimų, teiktų siūlymus.  
Yra sakoma: nori eiti greitai, eik vienas. Jeigu  nori nueiti toli, eik kartu su  kitais.  Ko, Jūsų nuomone, reikia, įveikiant ilgas distancijas su bendražygiais?
Gyvenime, kaip ir sporte yra svarbu komanda. Kai nuo tavo asmeninio rezultato priklauso komandos pasiekimai, privalai ne 100, o 200 procentų atsiduoti tam, ką darai, kad pasiektum užsibrėžtą tikslą. Todėl, renkantis veiklą, svarbu pasirinkti tai, ką išmanai geriausiai, jog patiktų ir pats  procesas, ir rezultato pasiekimas.
Ko reikia, kad įvyktų pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje?
Kad atsakyti į šį klausimą, svarbu įvertinti tris pagrindinius aspektus: sąžiningą ir atsakingą darbuotojų požiūrį į darbą, nuteistųjų norą ir pastangas keistis, visuomenės požiūrį dėl nuteistųjų integracijos į visuomenę.
Kalbant apie nuteistuosius, reikia ieškoti pradžios ir užduoti klausimą, kaip žmogus atsiduria įkalinimo įstaigoje? Ko jam reikėjo labiausiai? Šeimos, artimų žmonių supratimo, palaikymo, koks buvo jo laisvalaikis, kas buvo jo autoritetu? Ne visi nuteistieji yra grėsmė. Daugelis nori keistis, todėl svarbus visuomenės pasirengimas priimti žmogų į bendruomenę, suteikti jam galimybę eiti nauju keliu. Praeities pakeisti negali niekas, bet ateitį galima pasirinkti.
Darbuotojai turi suvokti priežastis, lėmusias žmogaus netinkamo gyvenimo kelio pasirinkimą ir patekimą į įkalinimo įstaigą. Nuo darbuotojų profesionalios pagalbos nuteistiesiems, žmogiškumo pavyzdžių priklauso, kaip nuteistieji pasiruoš naujam gyvenimui ir grįžimui į visuomenę.
Todėl tikiu naujų elgesio standartų įgyvendinimu įkalinimo įstaigose, nes tai yra svarbus indėlis į pokytį. Mes patys turim būti tuo pokyčiu, augti profesinėje srityje ir taip sudaryti sąlygas atsinaujinti visai sistemai, kuri išgyvena sudėtingą laikmetį.
Atsisveikindamas visiems linkiu atsinaujinimo, tikėjimo savimi, kitais bei bendrystės. Viskas yra įmanoma, jeigu tikslai yra teisingi, o priemonės – doros.

 

Informacija atnaujinta 2019 m. vasario 7 d. 11:16

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?

Naujienlaiškis

Įveskite el. pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos