Dvasininkai nuolat lanko visas Lietuvoje esančias įkalinimo įstaigas. Vyskupų jie paskiriami kapelionais, tačiau į įstaigas patenka svečio teisėmis arba kaip savanoriai, praeidami visas patikrinimo procedūras ir, gerai, jeigu jie palaiko ryšius su pataisos namų darbuotojais, tuomet bent pasitikimas ir įleidimas į pataisos įstaigą būna šiltesnis. Antraip, pasitaiko atvejų, kad net nuteistųjų į susitikimus su sielovadininku niekas nesurenka. Dvasininkai neretai jaučiasi nelaukiami ir nereikalingi.

Apie tokias problemas nebe pirmą kartą kalbamasi įkalinimo įstaigose besilankančių kunigų ir Kalėjimų departamento atstovų vykstančiuose susitikimuose. Bažnyčia siekia vienyti kapelionus, kad tikslingiau atlieptų nuteistųjų poreikius. Tokie reguliarūs susitikimai vyksta nuo 2019 metų. Pasak bažnyčios atstovų, juos džiugina, kad paskutiniojo susitikimo metu vyko atvira diskusija tarp kapelionų ir Kalėjimų departamento atstovų, kur konstruktyviai buvo teikiami pasiūlymai ir atvirai išsakomi pastebėjimai.

Susitikime dalyvavusiems dvasininkams, taip pat ir Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui, buvo pranešta, kad Kalėjimų departamento strateginės veiklos gairėse numatyta skatinti kalėjimuose sielovadinę veiklą, įdarbinti kapelionus ir/ar jų padėjėjus įkalinimo įstaigose numatant kompensacijas patirtų kaštų, susijusių su atvykimu bei priemonių įgijimu. Taip pat siekiama numatyti patalpas sielovados susitikimams, peržiūrėti kalėjimuose esančių koplyčių patalpas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamos naudojimui, sudaryti sąlygas kitų religijų, ne tik katalikų, sielovadai.

„Į Kalėjimų departamento strategijos gaires norėjosi sudėti visas gerąsias idėjas 2022-2030 metų strategijai. Jose numatyta, kad būtų kapelionų pareigybės. Kalėjimų departamentas siekia, kad sielovados užsiėmimai, kapelionų susitikimai su nuteistaisiais būtų nuolatiniai“, - nuotoliniame susitikime sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja Raimonda Čižauskaitė pataisos įstaigų vadovų paprašė, kad užtikrintų sklandžias kapelionų įėjimo į įkalinimo įstaigas procedūras, išduotų jiems nuolatinius leidimus, kad skatintų pataisos namų pareigūnus išlaikyti pagarbą jiems, bei padėtų spręsti organizacinius klausimus, rengiant susitikimus su nuteistaisiais ar aukojant šventas Mišias. Nuteistieji neretai išgyvena dvasines krizes, yra pasimetę, jaučiasi nesaugūs, pažeidžiami, yra atstumti kitų ir atstūmę patys save, tad labai svarbu užtikrinti prieinamą dvasinės sveikatos bei gerovės pagalbą. Kapelionai įkalinimo įstaigose yra žmonės, kuriais gali pasitikėti tiek nuteistieji, tiek pareigūnai. Jiems turi būti sudarytos sąlygos aktyviai bendrauti su visais. Patarėja pasiūlė, kad Kalėjimų departamento Mokymų centre rengiant pataisos pareigūnus į mokymų programą būtų įtrauktos paskaitos apie sielovados veiklų svarbą pataisos įstaigose ir supažindinimas ir su kapelionų veikla.

Susitikime dalyvavę kapelionai išreiškė norą būti supažindinti su bausmių vykdymo sistemos veikla, kaip elgtis įstaigose, kaip elgtis su nuteistaisiais, nes ligi šiol jie tai darė iš savo asmeninio patyrimo ir pajautimo.

„Mums irgi svarbu žinoti, kaip funkcionuoja sistema iš vidaus, kad žinotume, kas kaip vyksta. Yra visokių nuteistųjų, reikia žinoti nuteistųjų psichologiją. Ko tikrai reikėtų dirbant su nuteistaisiais? Nes kapelionui irgi reikia pasiruošimo. Žinome tik bendrus dalykus. O reikia žinių, kaip veikia sistema, kokios mūsų atsakomybės, pareigos, lūkesčiai ir kiti dalykai“, - kalbėjo Kauno tardymo izoliatorių lankantis kunigas Audrius Mikitiukas.

Pokalbio metu nuspręsta ieškoti formų, kad reikalingą informaciją gautų ir kapelionai, ir pataisos įstaigų darbuotojai - apie kapelionų veiklą.

Kapelionai diskutuodami su Kalėjimų departamento atstovais aptarė ir visiems rūpimą problemą, dėl ko buvę nuteistieji vėl ir vėl sugrįžta į įkalinimo įstaigą – neįmanomos jiems išmokėti skolos. Nuteistieji pasipasakoja dvasininkams, kad jie turėdami šeimą ir dirbdami gauna tik dalį savo algos, nes didžioji dalis nueina skolos grąžinimui, toks žmogus ilgai neišlaiko. Vėl imasi neteisėtos veiklos ir vėl keliauja į įkalinimo įstaigą.

Kalėjimų departamento atstovai dėkingi, kad sielovadininkams rūpi nuteistųjų problemos ir jas kartu įmanoma spręsti. Todėl ieškoma formų ir žmonių, kurie prisidėtų prie nuteistųjų resocializacijos. O sielovada reikalinga ir nuteistiesiems, ir darbuotojams.

„Svarbu, kad matytume prasmę ieškoti žmonių, kurie galėtų to imtis. Reikia ir pareigūnams pagalbos ir sielovados ir, kad jų požiūris keistųsi. Labai svarbus procesas įsibėgėjo bausmių vykdymo sistemoje. Pernai buvo įdarbinti socialiniai darbuotojai. Jie padeda nuteistuosius ruošti išėjimui į laisvę. Stengiamės investuoti, kad nuteistasis būtų labiau pasirengęs išeiti iš pataisos įstaigos“, - teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas G. Šarauskas

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas reziumuodamas pastebėjo, kad susitikimo metu nuskambėjo keli geri spendimai - kad reiktų seminaro kapelionams, kuris padėtų suprasti pačius elementariausius darbo su nuteistaisiais principus ir kokia yra kapeliono esmė ir, kaip galima atrasti bendrus darbo, misijos kontekstus. Dvi ryškios temos, kurias, pasak arkivyskupo, kartu įmanoma artimiausiu metu padaryti ir žengti žingsnį.

Maldos metu arkivyskupas palaimino Bausmių vykdymo sistemos strategijos 2022-2030 metams gaires.