Naujienos

Mirusiųjų pagerbimo dienos minėjimas Pravieniškėse

Laikas, kai žvakės liepsnelėje sutalpiname ir saugome nuo vėjo tiek daug. Savo ilgesį, meilės dalelę, nepaliečiamą mirties, prisiminimus, dėkingumą, maldą. Laikas, kai mintyse regime išėjusių svarbių ir mylimų žmonių veidus, šypsenas, girdime jų pasakytus žodžius. Tai laikas, kai rudeniškoje gamtoje prisiliečiame prie mūsų visų trapumo ir laikinumo. Prisiliečiame prie savo širdies ir labiau nei bet kada leidžiame sau neskubėti, sustoti, patylėti, pajausti...
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus nuteistieji spalio 31 dieną paminėjo Visų šventųjų ir Mirusiųjų dieną. Minėjimo metu nuteistieji galėjo pagerbti savo mirusius artimuosius. Buvo skaitomos Justino Marcinkevičiaus eilės, atliekama K. Smorigino daina „Paukščiai“. Susitelkdami į ramybę, nuteistieji savo anapilin išėjusius artimuosius pagerbė tylos minute.
Lapkričio 1 dieną nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė uždegti žvakutes pataisos namų koplyčioje, už savo mirusius artimuosius bei pasimelsti už jų ramų amžinąjį gyvenimą.
Renginį organizavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus darbuotojai.
Mirtis nėra gyvenimo tragedija. Tragedija yra tai, kam mes leidžiame mirti savyje kol esame gyvi”, - šiais žodžiais prasidėjo renginys ,,Žmogus – tik žemės svečias”, skirtas Mirusiųjų dienai paminėti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje.
  ,,Mes žinome, kad mirsime – tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai. Kaip vaikai, bėgame per gyvenimą laimingi, kai nežinome, kas mums nutiks rytoj, su kokiomis susidursime negandomis, kokie išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą – Mirtį. Retkarčiais  apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas priklauso nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų – laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis.
 Nuteistųjų atliekamos dainos, giesmės, prasmingi žodžiai, skirti mirusiems artimiesiems, skambėjo visiškoje tyloje degančių žvakelių fone. Susirinkusių nuteistųjų veiduose tvyrojo rimtis ir susikaupimas.
Ši rimtis išliko ir kunigo Peter Hertel aukojant Šv. Mišias. Nuteistieji mintyse arba tyliai pritarė Kauno arkivyskupijos Caritas savanorių Vaidos Spangelevičiūtės – Kneizienės ir Ramunės Obelenienės atliekamų giesmių žodžiams ir meldėsi už mirusius jiems brangiausius žmones uždegtas žvakeles laikydami delnuose, prašydami Viešpaties atleidimo už nepasakytus jiems gerus žodžius ar padarytus blogus darbus.
Po šv. Mišių renginio dalyviai ir nuteistieji padėkojo renginio organizatoriams ir svečiams už prasmingą šventę, palietusią jų širdis ir sielas. Svečiai negailėjo gerų, nuoširdžių žodžių dainų atlikėjams, skaitovams bei nuteistiesiems, kurių pagamintomis gėlėmis ir paveikslais buvo papuošta salė.
Smagu, kad galima pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su Kauno kurija. Šis bendradarbiavimas vyksta nuo š. m. balandžio mėnesio, reguliariai Trečiajame sektoriuje besilankantys kunigas Rastislav Dluhy, kunigas Peter Hertel bei Kauno arkivyskupijos Caritas savanoriai.
Renginį organizavo Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistai.

 

Informacija atnaujinta 2019 m. lapkričio 4 d. 14:14