Įgyvendinant 2014-2021 m. Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“, siekiama gerinti teikiamų paslaugų kokybę, kad jos atitiktų Europos ir tarptautinius žmogaus teisių standartus bei ugdyti vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų kompetencijas.

2022 m. kovo 6 – 10 dienomis ir kovo 20 – 24 dienomis Norvegijos Karalystėje lyderystės mokymuose dalyvavo Kalėjimų departamento, Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos vadovaujančios grandies pareigūnai ir darbuotojai iš įvairių sričių. Mokymuose iš viso dalyvavo 35 asmenys. Dalyvius sveikino ir lydėjo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus direktorius Kimas Ekhaugenas bei vyresnioji patarėja Torunn Hasler. Mokymus vedė ekspertai: Jana Korsvold, Norvegijos Innlandet regiono vadovas,Ida Lindmo, Norvegijos Innlandet regiono, Kongsvinger padalinio (žemo saugumo) viršininkė, Kim Wæraas Kriminalomsorgen Innlandet regiono Kongsvinger padalinio (aukšto saugumo) viršininkas, Ole Stageberg (KRUS docentas).

Mokymų metu dalyviai susipažino, kaip Norvegijos pataisos tarnyboje buvo kuriama ir praktikuojama valdymo strategija ir pagrindinių vertybių sistema. Lietuvos atstovai pristatė Lietuvos bausmių vykdymo kodekso projekte ir Bausmių vykdymo strategijoje numatomus esminius pokyčius.

Mokymų metu ekspertai laikėsi principo, kad mes nesimokome iš patirties, pasimokome iš pamąstymų apie patirtį ir mokomės iš kitų reflektuodami apie tai kas vyksta. Žinios, vertybės, idėjos vystosi bendraujant tarpusavyje.

Jana Korsvold pasakojo, kad jam vadovavimas yra praktinė disciplina. Vadovas turi būti darbo vietoje. Negalima tik sėdėti prie savo stalo, nurodinėti ir galvoti, kad viskas vyks savaime. Vadovai Norvegijoje – pozityvūs, palaikantys, bendraujantys. Tai veikia motyvuojančiai. Vadovas klausosi, yra atviras klausimams, kritiškiems atsiliepimams iš darbuotojų. Įsiklauso į pavaldinių kritiką, skatina, kad ji būtų konstruktyvi. Tokia komunikacija įprasta Norvegijoje.

Dinaminės apsaugos metodo taikymui būtina sąlyga – pozityvi lyderystė, vadovo noras pažinti savo darbuotojus, matyti ką jie dirba, suprasti kaip jie mąsto ir turėti gerą santykį su visais.

Mokymų dalyviai vizito metu, lankydamiesi Bredtveit moterų kalėjime, Konsvinger kalėjimo padaliniuose stebėjo gyvą vadovų bendravimą tiek su pareigūnais, tiek su nuteistaisiais. Galėjo matyti kaip praktikoje pasireiškia vertybės – atvirumas, pasitikėjimas, profesionalumas.

Kolegos iš Lietuvos turėjo galimybę tarpusavyje aptarti mūsų bausmių vykdymo sistemai aktualias vertybes. Diskusijų mažose grupelėse ir pristatymų metu dalyviai patyrė, kad vertybės yra vadovavimo ir bendravimo pagrindas, todėl ypatingai svarbios organizacijai. Tačiau esminis momentas yra tas, kad vertybes reikia praktikuoti kasdieninėje veikloje, norisi, kad jos būtų gyvos bendraujant ir priimant sprendimus.

Dalyviai mokymus vertino, kaip prasmingus, buvo kalbamasi, kad Norvegijos pataisos įstaigų pareigūnai jaučiasi saugūs ir didžiuojasi savo darbu. Daug dėmesio skiria pasitikėjimo kultūros ugdymui tiek bendraujant su kolegomis, tiek su nuteistaisiais.

Vieno iš mokymų dalyvių atsiliepimas: „Būsimi ir esami vadovai turėtų mažiau laikytis hierarchijos, pasitikėti savo pavaldiniais, būti komanda. Šiai dienai labai to trūksta, jaučiamas susiskaldymas tarp skyrių. Mano nuomone, viskas priklauso nuo tiesioginių vadovų, įstaigos vadovo formuojamos politikos“.

Šių metų birželio mėnesį planuojama mokymų antroji dalis Lietuvoje, kurių metu patys dalyviai parengs lyderystės Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje vertybes, vadovavimo principus bei reikalavimus vadovams.