Naujienos

Lietuva daro pažangą mažindama įkalintų asmenų – per nepriklausomybę jų sumažėjo kartais

Lietuvoje įkalintų asmenų mažėja. Kodėl ir ką tai reiškia? Pirmiausia, tai laikoma pažangia tendencija. Laisvės atėmimo bausmė vis dažniau teismų yra keičiama į alternatyvias. Pavyzdžiui, 1996 metais Lietuvoje 45,6 procento nuteistų asmenų buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme, o 2021 metais – tik 21 procentas. Didėja lygtinai paleistų asmenų dalis.

Pastaraisiais metais Lietuvoje nuteistų ir suimtų asmenų, laikomų pataisos įstaigose sumažėjo kelis kartus lyginant su Lietuvos nepriklausomybės pirmaisiais metais. Pavyzdžiui, asmenų, laikomų Pataisos reikalų departamento skaičius 1999 m. sausio 1 d. buvo net 14584 nuteistųjų ir suimtųjų. O 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuteistų ir suimtų asmenų laisvės atėmimo įstaigose skaičius Lietuvoje buvo beveik 3 kartus mažesnis - 4999.

Atliekančius laisvės atėmimo bausmę žmones valstybei reikia išlaikyti, o įdarbinti yra sudėtinga. Tik apie trečdalį asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje buvo įdarbinama. Įkalintų asmenų įdarbinimas - tai ne tik Lietuvos, bet ir pažangiausių valstybių problema, teigia ekspertai.

„Įkalinimo įstaigose Lietuvoje visko tikslus reglamentavimas veda prie išmokto bejėgiškumo, dėl lėšų trūkumo sukurtos žmogaus orumą žeminančios sąlygos, bendrabutinė sistema, kai vienoje patalpoje gyvena iki keliolikos nuteistųjų, kuri sudaro sąlygas kalinių subkultūrai, stabdančiai resocializaciją. Saugumo užtikrinimas bendrabutinėje sistemoje taip pat itin komplikuotas“, - sako Kalėjimų departamente dirbantis kriminologas. Alfredas Kiškis.

Pasak bausmių poveikį tyrinėjančio mokslininko, po ilgų kalinimo metų nuteistieji jaučia nusivylimą, abejingumą, praranda motyvaciją integruotis į visuomenę, bausmės atlikimo metu tampa piktesni, agresyvesni.

„Paleisti į laisvę tokie asmenys dažnai vėl daro nusikaltimus. Juos išaiškiname ir vėl nubaudžiame tik tada, kai vidutiniškai jie padaro apie 100 nusikalstamų veikų. Šių nusikalstamų veikų žala asmenims ir visuomenei didžiulė. Baudžiamosios teisės veiksmingumas yra ribotas, net grasinant sunkiausiomis bausmėmis“, - sako A. Kiškis.

Vis dėlto, kriminologo teigimu, laisvės atėmimo bausmė yra reikalinga. Vertėtų, kiek įmanoma, mažinti jos taikymą, trukmę ir gerinti resocializacijos galimybes bausmės atlikimo metu, tai yra, suteikti bausmę atliekančiam žmogui kuo daugiau gebėjimų ir galimybių gyventi visavertį gyvenimą grįžus į visuomenę.

Lietuva daro pažangą mažindama įkalintų asmenų skaičių. Yra numatyta, kad apie 2030 metus nubaustų įkalinimo bausme teliks apie 3 tūkstančiai nuteistųjų.

Informacija atnaujinta 2022 m. rugsėjo 16 d. 09:38

Alternatyvi bausmė

Svarbiausia informacija apie COVID-19

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?