Kauno tardymo izoliatoriaus nuteistiesiems nuo spalio mėnesio pasiūlyta nauja veikla – „Palaikymo ratas“ – vyrų palaikymo grupė, kurioje galima lavinti emocinį intelektą.

Iniciatyvą vykdantis VšĮ „Prirašytos rankos“ savanoris Andrius Ruseckas per susitikimus su nuteistaisiais diskutuoja apie tai, kas svarbaus vyksta jų gyvenime šiandien, nuteistieji iš šiandieninės perspektyvos vertina įvykius, dėl kurios atsidūrė izoliacijoje, kaip priima save pasielgusį prieš įstatymą.

„Tai besąlyginio mano buvimo su kalinčiais vyrais laikas, kuriame jie gali „gyti“, nes jų aš nei teisiu, nei vertinu, nei gydau priverstinai, o mes tik paprasčiausiai kalbame jiems aktualiomis temomis. Pavyzdžiui, santykių su kitais kaliniais, su prižiūrinčiu personalu ar su visuomene. Kalbame apie jų svajones, autoritetus, į kuriuos gali lygiuotis. Kalbame apie jausmus, jų vertę, prasmę, etišką elgesį ir viską, kas jiems kyla pokalbyje“, – apie vykdomą programą pasakoja Andrius.

Su nuteistaisiais susitinkantis savanoris Andrius sutiko papasakoti, kas jį motyvuoja savanorystei Kauno tardymo izoliatoriuje bei pasidalinti savo gerąja patirtimi.

„Savanoriškai veiklai įkalinimo įstaigoje mane motyvuoja noras parodyti pasitikėjimą tiems, kurie galbūt jau praradę tikėjimą, kad visuomenė gali jais tikėti, noras dovanoti savo patirtį tiems, kuriems, tikiu, jos gali reikėti. Taip pat smalsumas pažinti pasaulį už „uždarų durų”. Noriu praplėsti savo suvokimą ir patikrinti įsitikinimus, kurie šioje savanorystėje buvo sulaužyti į gerąją pusę“, – sako Andrius.

Paklaustas, ko tikėjosi eidamas vykdyti savanorišką veiklą įkalinimo įstaigoje ir ar gavo tai, ko tikėjosi, Andrius atsako: „Tik užmegzti šiltą ir pasitikėjimu grįstą santykį. Lūkestis visiškai išsipildė. Kaskart matau, jog vyrai grįžta, jaučiu pagarbą, jų pasitikėjimą ir norą kalbėtis“.

Į klausimus, ar planuoja tęsti savanorišką veiklą ir kodėl, Andrius atsako teigiamai ir papildo: „Matau tame didelę prasmę. Savo kanalais mokau visuomenę priimti iš įkalinimo įstaigų išėjusius ir suteikti jiems pagalbos. Mane pradžiugina, kad vyrai renkasi į užsiėmimus, ateina ir sugrįžta“.

Siekiant pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį bei atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą, 2022-ieji Lietuvoje yra paskelbti savanorystės metais. Savanorių indėlis yra labai svarbus ir padedantis įkalinimo vietoje esantiems asmenims keistis, ugdytis socialinius įgūdžius, stiprinti bendruomeninius ryšius, kurti saugesnę Lietuvos visuomenę.

Bebaigdami paklausėme Andriaus, ko palinkėtų tiems, kurie dar nepasiryžo savanoriauti.

„Vengiu patarinėti. Tiesiog palinkėsiu gyvenime smalsumo, kurį gali patirti ir šioje savanorystėje“, – atsako Andrius.

Dėkojame Andriui už pokalbį, pastebėjimus ir įžvalgas, padedančias įkalinimo įstaigoje dirbantiems asmenims tobulinti resocializacijos procesą. Taip pat tariame ačiū visiems savanoriams, kurie prisijungia prie nuteistųjų resocializacijos proceso ir rodo savo rūpestį, nuoširdų bendravimą, bei kuria pokyčiams tinkamą aplinką.