Vasario 4-osios naktį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) pareigūnai gelbėjo gyvybę dar vienam atsisveikinti su ja pasiryžusiam vyrui. Šįsyk iš kilpos ištrauktas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistas šiaulietis 47 metų Vytautas Z.
Apie pusę dviejų nakties pažvelgęs per vienos kameros duryse įtaisytą stebėjimo akutę, pirmajame korpuse budėjęs prižiūrėtojas Sergejus Staniūnas sunerimo dėl neįprastoje vietoje atsidūrusio nuteistojo. Vyriškis nejudėdamas sėdėjo tarp lovos ir kameroje įtaisytos lentynos maisto produktams, nugara į sieną.
Kadangi pagal nustatytą tvarką prižiūrėtojui draudžiama vienam įeiti į kamerą, S. Staniūnas skubiai iškvietė korpuso vyresnįjį pareigūną Vladimirą Urbanovičių.
Pareigūnai ištraukė V. Z. iš kilpos, kuri buvo padaryta iš kelissyk aplink kaklą apsukto kabelinės televizijos laido. Nesėkmingai pabandę savižudį atgaivinti, po 15 minučių jį nugabeno į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš ten jis buvo skubiai išvežtas į Vilniaus centro universitetinę ligoninę.
Įvykio motyvai kol kas nežinomi, nors pasitraukti iš gyvenimo nutaręs vyriškis paliko keletą laiškų. Prižiūrėtojas S. Staniūnas matė, kad nuaidėjus signalui miegoti V. Z. dar kažką rašo. Pareigūnas jam netrukdė, tačiau nutarė atidžiau ir dažniau jį stebėti.
Vasario 4-osios popietę minėtos ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Alina Kubilienė sakė, kad V. Z. tebėra komos būklėje, jo gyvybę palaiko dirbtinio kvėpavimo aparatas. Nors nuteistojo būklė vis dar sudėtinga, tačiau, A. Kubilienės manymu, vilties. Yra.
Lukiškių TI-K direktorius Aleksandras Davidonis sakė, kad V. Z. kameroje buvo vienas. Praėjusią savaitę kartu su juo buvo dar vienas iki gyvos galvos nuteistas vyras. Visos šios kategorijos nuteistųjų kameros Lukiškių kalėjime yra dvivietės, nors kai kurie nuteistieji pageidauja vienatvės. Pasak A. Davidonio, atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus, suprantant jų poreikį bendrauti dažnai jie gauna kaimyną. „Po kokios savaitės vėl prašo – noriu sėdėt vienas, prisikalbėjom iki soties“, – pasakojo A. Davidonis.
V. Z. – vienas pirmųjų Lukiškėse bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų, populiariai ir toliau vadinamų „mirtininkais“. Už nuteistojo V. Čiudaro nužudymą 1992 metų balandį Vilniaus 2-ojoje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Aukščiausiasis Teismas prieš dešimt metų V. Z nuteisė mirties bausme (tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse ji nebuvo panaikinta, tik atskiru įstatymu sustabdytas jos vykdymas), pakeičiant ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Minėtoje Vilniaus kolonijoje V. Z. atsidūrė už tai, kad 1988 metų liepą būdamas girtas Šiauliuose nužudė merginą. Už nužudymą ir plėšimą Aukščiausiasis Teismas jam skyrė trylika metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, o pirmuosius penkerius metus – kalėjime.
Po penkerių metų V. Z. iš Lukiškių kalėjimo buvo perkeltas į Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, vėliau – į Vilniaus, kur ir įvykdė naują sunkų nusikaltimą.
Iš Zarasų rajono, Dusetų miestelio, kilęs, vėliau Šiauliuose gyvenęs V. Z. nuo 1971 metų buvo teistas šešis kartus, daugiausia – už chuliganizmą, plėšimus.
Pasak Lukiškių TI-K direktoriaus A. Davidonio, V. Z. – normaliai bendraujantis, kalėjimo administracijai rūpesčių nekeliantis nuteistasis. Pernai pasibaigus nuteistųjų iki gyvos galvos keturių komandų krepšinio turnyrui čempionų taurę direktorius įteikė V. Z., kuris atstovavo nugalėtojų komandai.