Laikinasis Kalėjimų departamento vadovas Ramūnas Kalendra ir Švedijos Nacionalinės kalėjimų ir probacijos administracijos atstovas Bo Johansonas (Bo Johansson) pasirašė šių dviejų institucijų bendradarbiavimo sutartį.
Tokiu būdu toliau sėkmingai tęsiamas prieš kelerius metus pradėtas bendradarbiavimas vykdant kalėjimų-dvynių bei mokymo centrų suporinimo programas. Švedija teikia paramą, siekdama priartinti Lietuvos įkalinimo įstaigas prie tarptautinių standartų, užtikrinant žmogaus teises, gerinant darbuotojų kompetenciją.
Vilniaus 2-oji griežtojo režimo pataisos darbų kolonija (GR PDK), Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas bei Vilniaus regiono pataisos inspekcija (RPI) bendradarbiauja su Jonkiopingo(Jönköping) ir Tidaholmo kalėjimais, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-auklėjimo darbų kolonija bei Kauno regiono pataisos inspekcija – su Malmės Kirsebergo ir Malmės Norro kalėjimais, Marijampolės GR PDK, Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonija (BR PDK) bei Panevėžio RPI – su Gioteborgo Hisingeno/Fiororterio(Förorter) kalėjimais, Pravieniškių BR PDK, Pravieniškių gydymo ir pataisos darbų kolonija bei ir Kauno RPI – su Gioteborgo centriniu kalėjimu.
Daug dėmesio bus skiriama pataisos įstaigų darbuotojų atrankai ir mokymui, atitinkančiam Europos Tarybos rekomendacijas, higienos standartų taikymui, tuberkuliozės kontrolei, ŽIV/AIDS prevencijai. Bendradarbiaujant tikimasi įgyvendinti nuteistųjų profesinio rengimo, socialinio darbo ir kitas programas, ieškoti ir rasti būdus nuteistųjų užimtumui didinti, jų rengimui išeiti į laisvę.
Sutartį pasirašiusios šalys labai svarbiu laiko Lietuvos pataisos inspekcijų ir Švedijos probacijos tarnybų bendradarbiavimą.
Kalėjimų departamentas tikisi kolegų Švedijoje pagalbos organizaciniais ar valdymo organizavimo, taip pat ikiteisminio sulaikymo, įkalinimo bei šioms priemonėms alternatyvių sprendimų taikymo klausimais, įgyvendinant Lietuvoje priimtą veiksmų planą nuteistųjų skaičiui šalyje sumažinti. Bus bendradarbiaujama efektyviau panaudojant Europos Sąjungos teikiamą pagalbą, t. y. kuriant ir diegiant ES finansuojamus projektus, susijusius su įkalinimo įstaigų ir probacijos tarnybų veikla.
Švedijos bendradarbiavimas su trimis Baltijos valstybėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityje prasidėjo 1991 metais.
Švedijos Nacionalinė kalėjimų ir probacijos tarnyba su Baltijos šalių kalėjimų departamentais bendradarbiauja nuo 1995 metų rudens. Šią veiklą minėtoji tarnyba finansavo iki 1997-ųjų pabaigos, vėliau jos įsipareigojimus perėmė Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo plėtros agentūra SIDA (Swedish International Development Agency).
1996 metais Europos Taryba inicijavo regioninio bendradarbiavimo tarp Šiaurės ir Baltijos šalių projektą „NORD-BALT Prison“ Pagal jį parama Lietuvos penitencinei sistemai tapo prioritetu. ET rekomendavus, Kalėjimų-dvynių programa, suporinant Švedijos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos panašaus tipo įkalinimo įstaigas, tapo pagrindine bendradarbiavimo forma.
Jį plėtojant epizodinį atskirų suporintų Šiaurės ir Baltijos šalių įkalinimo įstaigų bendradarbiavimo finansavimą pakeitė koordinuotas tikslinių programų finansavimas.
Švedijos bendradarbiavimas su Baltijos šalimis įtrauktas į šios valstybės strateginio vystymosi planą. 2001 metų gruodį SIDA Švedijos vyriausybei pateikė pasiūlymus 2002–2004 metams, kurie pernai birželio mėnesį buvo patvirtinti.