2022 m. lapkričio 29 - 30 dienomis Vilniuje vyko mokymai „Vadovavimo principų praktinis įgyvendinimas“ dinaminės apsaugos srityje.

Įgyvendinant 2014-2021 m. Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“, siekiama gerinti teikiamų paslaugų kokybę, kad jos atitiktų Europos ir tarptautinius žmogaus teisių standartus bei ugdyti vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų kompetencijas praktiškoje įgyvendinant dinaminę apsaugą.

Mokymuose dalyvavo Kalėjimų departamento, Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos vadovaujančios grandies pareigūnai ir darbuotojai iš įvairių sričių. Mokymus vedė Norvegijos ekspertai ir įkalinimo įstaigų vadovai: Torunn Hasler - Norvegijos kalėjimų tarnybos direktorato patarėja, Ida Lindmo – Innlandet kalėjimo, Konsvinger padalinio vadovė, Ole Stageberg – Norvegijos pataisos tarnybos universitetinės kolegijos (KRUS) vyriausiasis patarėjas, Sven-Erik Skotte - KRUS teisės ekspertas, Jan Korsvold Innlandet regiono kalėjimų direktorius, Jurate Cepulis - Innlandet kalėjimo, Konsvinger padalinio teisininkė, vertėja.

Norvegijos kalėjimų tarnybos direktorato patarėja Torunn Hasler dalyviams priminė pagrindines 10 projekto veiklų kompetencijų stiprinimo ir nuteistųjų resocializacijos srityje:

1. Dinaminės apsaugos stiprinimas ir vystymas. Parengta koncepcija, įtvirtintas apibrėžimas, greitu laiku bus išleistas dinaminės apsaugos vadovas. Dinaminei apsaugai plėtoti būtinos organizacinės sąlygos, vieningas padalinių darbas ir įsitraukimas. Vyks apsikeitimo stažuotės Norvegijos ir Lietuvos pareigūnų, dirbančių tiesiogiai su nuteistaisiais, kurių metu bus dalinamasi žiniomis, kaip tinkamai taikyti dinaminę apsaugą, apie kontaktinio pareigūno vaidmenį.
2. Mokymo centro veikla ir jos stiprinimas. Mokymo programų pritaikymas, siekiant sustiprinti kompetencijas, reikalingas dinaminei apsaugai taikyti. Studento praktikos vadovų programa.
3. Lyderystės mokymai. Vadovavimo principų sukūrimas, vadovų kompetencijų ugdymas, vadovų, tinkamai palaikančių dinaminės apsaugos metodą, ugdymas.
4. Nuteistųjų reabilitacijos programų įsigijimas ir taikymas. Pykčio valdymo programa, Išgėrusių vairuotojų reabilitacijos programa, Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų reabilitacijos programa bei TOG – priemonės darbui su pakartotinai nusikalsti linkusiais asmenimis.
5. NVO veiklos įtraukimas.
6. Užimtumo priemonių išvystymas dviejuose centruose.
7. Konfliktų mažinimo programa. Programa bus perimama iš KRUS. Programos esmė konfliktų suvaldymo priemonės ir įgūdžiai maksimaliai išnaudojant komunikacijos būdus ir tik kraštutiniu atveju panaudojant fizinę kontrolę.
8. Elektroninis monitoringas - probacijos tarnybos priemonė.
9. Pusiaukelės namų įsteigimas.
10. Mokomųjų filmų naudojimas mokymuose (TOT – parengti instruktoriai/lektoriai). Vedami dinaminės apsaugos mokymai.

Visos šios veiklos, kaip pabrėžė Torunn Hasler, tampriai susiję tarpusavyje, atliepia normalumo principo stiprinimą bausmių vykdymo sistemoje, dinaminės apsaugos metodo taikymą, kurio tikslas pagerinti santykius darbe, stiprinti saugumą ir motyvuoti nuteistuosius keistis.

Jan Korsvold pabrėžė vadovo atsakomybę ir užduotį, kad vyktų pokyčiai, kad būtų taikoma dinaminė apsauga, kad darbuotojai jaustų palaikymą ir paramą. Priminė, kad vadovas privalo domėtis darbuotais, kalbėtis su jas, girdėti, vadovautis vertybėmis ir būti pavyzdžiu.

Dalyviai aktyviai diskutavo grupėse apie tai, kokios paramos reikia darbuotojams iš vadovo ir, kaip tai įgyvendinti praktikoje. Visuose siūlymuose vyravo pagarbos, atvirumo, pasitikėjimo ir gero santykio aspektai.

Buvo pristatyta pareigūnų, dalyvavusių dinaminės apsaugos mokymuose (TOT) įžvalgos ir poreikiai. Dalyviai aptarė juos, kaip galėtų jau šiandien praktikoje juos įgyvendinti. Vertinga buvo tai, kad visų padalinių atstovai sprendė, kaip jie gali prisidėti mažinant nesaugumo jausmą darbuotojams, vieningai sutarė, kad darbuotojų emocinė ir psichologinė būklė yra svarbi ir negalima jų ignoruoti, reikia kuo daugiau kalbėtis su darbuotojais, išklausyti jų problemas, siūlymus ir kartu keisti situaciją. Pagrindinis vadovo užduodamas klausimas darbuotojui turi būti „kaip jautiesi darbe ir ką aš galiu padaryti, kad jaustumeisi geriau?“, bet ne eiti ir ieškoti klaidų.

Svarbi dalyvių diskusija vyko apie tai, kaip dinaminės apsaugos taikymas paveiks kiekvieną padalinį, ir ką konkrečiai kiekvienas padalinys gali daryti, kad prisidėtų prie šio metodo įgyvendinimo – Saugumo valdymo, Resocializacijos ir Kriminalinės žvalgybos. Kiekvieno padalinio atstovai išskyrė esminius punktus.

Saugumo valdymo skyrius: įžvelgia būtinybę, kad visi darbuotojai dalyvautų mokymuose, į metines užduotis siūlo įtraukti dinaminės apsaugos diegimo užduotį, inicijuoti bendrų erdvių, patalpų įkūrimą nuteistiesiems ir nuteistiesiems, kur jie galėtų kartu bendrauti, kuo daugiau dalyvautų bendruose susitikimuose, diskusijose su kitais skyriais, diskutuotų skyriuje, organizuotų atvejų aptarimų grupes, taip pat daryti neformalius renginius, klausti darbuotojų nuomonės. Buvo pabrėžta, kad dinaminė apsauga Saugumo valdymo skyriui yra labai reikšminga, stiprina saugumą ir palengvina darbą.

Kriminalinės žvalgybos skyrius: plėtojant dinaminės apsaugos metodą šio padalinio atstovai pristatė, kad daugiau bendraus ir bendradarbiaus su kitais padaliniais, taps atviresni, kiti darbuotojai bendraudami juos geriau pažins, supras ir pasitikės, daugiau dalyvaus kartu bendrose veiklose su nuteistaisiais ir pareigūnais, pasidalins informacija svarbia su kitais skyriais, dalinsis įžvalgomis apie nuteistąjį, plačiau charakterizuos, kad darbuotojai geriau ir visapusiškai pažintų nuteistąjį.

Resocializacijos skyrius – atstovai pasidžiaugė, kad taikant dinaminės apsaugos metodą ne tik bus stiprinamas visų saugumas, bet ir resocializacija taps visų padalinių tikslu, daugiau darbuotojų bendraus su nuteistuoju ir tarpusavyje keisis informacija, taip didės atvirumas, pasitikėjimas, paslaugų kokybė bei tęstinumas. Vis dėlto suprantama, kad daugelis darbuotojų turi stiprinti savo kompetencijas, ypač etikos, žmogaus teisių užtikrinimo, bendravimo sityje.

Taigi, dvi mokymų dienos buvo intensyvios bei produktyvios. Darbai tęsiasi ir diskusijų metu įgytas supratimas bei žinios turi būti naudojama kasdieninėje kiekvieno veikloje.