Alytaus pataisos namai įsikūrė pietinėje Dzūkijos sostinės dalyje, šalia didingo Vidzgirio miško, kurį juosia mėlyno Nemuno vingis. Iš vienos pataisos namų pusės yra Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivinės, iš kitos pusės – gyvenamasis miesto rajonas.

1957 m. gegužės 7 d. Vidaus reikalų ministerijos vadovas Gailevičius pasirašė įsakymą Nr. 054, pagal kurį 1957 m. gegužės 15 d. Alytuje buvo įkurta Pataisos darbų kolonija Nr. 4. Vėliau ji tapo griežtojo režimo pataisos darbų kolonija šifruotu pavadinimu Įstaiga OČ 12/4. 1992 m. spalio 27 d. pakeista į Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, o 2003 m. gegužės 24 d. – į Alytaus pataisos namus.

Dar 1900 m. pietinėje miesto dalyje carinės Rusijos Sankt Peterburgo karo statybos specialistai pastatė storasienių pastatų kareivinių kompleksą. Nuo XX a. pradžios šių pastatų karinė paskirtis nesikeitė – juose buvo įsikūrę rusų artileristai, Nepriklausomos Lietuvos ulonai, tarybiniai tankistai, desantininkai. Kolonija buvo įsteigta pastatuose, kuriuose iki 1939 m. buvo Lietuvos ulonų pulko administracinės ir gyvenamosios patalpos. Į koloniją atvyko dirbti 3 pareigūnai, jie iš pradžių prižiūrėjo 7-12 nuteistųjų, kurie tvėrė kolonijos teritoriją spygliuotos vielos tvora, statė sargybos bokštelius. Ūkio pastatuose ėmė kurtis kolonijos gamykla. Ji išsiplėtė pastačius naujus cechus, sandėlius ir kitas patalpas. 1975 m. buvo pastatyta nuteistųjų valgykla, parduotuvė, 1984 m. – papildomi gyvenamųjų namų korpusų aukštai, o 1987 m. – atskiras administracijos pastatas.

Mūsų įstaigoje 1999 m. bausmę atliko didžiausias nuteistųjų skaičius - 2334, mažiausi skaičiai fiksuojami 2007 m. - 985 nuteistieji, 2018 m. - 692 nuteistieji.

PERSONALAS

Alytaus pataisos namuose kalinami vyrai, nuteisti už sunkius nusikaltimus, jau ne pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Sunkus ir rizikingas šios įstaigos pareigūnų darbas. Ne kiekvienas ryžtasi čia dirbti. Juk reikia būti ne tik fiziškai stipriam, bet ir tvirtai laikytis įstatymų, pažinti žmogaus psichologiją, bet kurioje situacijoje išlikti sąžiningam, nuoširdžiai padėti suklydusiam.

Alytaus pataisos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

1993 m. viename kabinete įkurtas įstaigos muziejus. 2017 m. gegužės 3 d. įstaigos įkūrimo 60-ųjų metinių proga Alytaus pataisos namų istorijos muziejus atidarytas naujose administracinio pastato patalpose. Jame saugomos įstaigos veiklos, kalinių gyvenimo, bausmės atlikimo vietą aplankiusių svečių, ekspertų, meno kolektyvų nuotraukos, pareigūnų uniformos ir nuteistųjų aprangos pavyzdžiai. Muziejuje pristatoma nuteistųjų kūryba: paveikslai, medžio drožiniai, kalvystės ir kitokia technika sukurti darbai, iš jų atimti draudžiami turėti daiktai, jų slėptuvės bei priemonės, kuriomis šie daiktai patenka į pataisos namų teritoriją. Muziejaus eksponatais tapo peiliai, durklai, lazdos, telefonai, dronai, laidyklės, patrankos, kuriomis draudžiami daiktai iš laisvės „permetami“ nuteistiesiems.

Įstaigos istorijos muziejų aplankyti ir susipažinti jame esančiais eksponatais bus galima kiekvienam norinčiam, prieš tai suderinus su įstaigos administracija.