Ar kada nors susimąstėte, kokiu tonu vyksta dialogas su savimi mintyse? Ar mes su savimi kalbamės švelniai ir palaikančiai ar kaip tik atvirkščiai – nuolat pykstamės, sau priekaištaujame ar dar blogiau – prasivardžiuojame? Bene kiekvienas mūsų esame susidūrę su šiuo vidiniu kritiku, kuris savaime suprantama, nieko gero neduoda – nuolat jaučiame įtampą, patiriame stresą, kyla santykių problemų ir t.t. Tuo tarpu atjauta sau – tai rūpestingi ir šilti jausmai sau, tai supratimas ir geranoriškumas, kai kažkas nepasiseka ar padarai klaidą, užuot save teisus ar graužus. Galiausiai, kuomet žmogus yra atjaučiantis sau, supranta, kad kančia, klaidos ir netobulumas yra bendros žmogiškos patirties dalis.

Siekiant stiprinti nuteistųjų psichologinį atsparumą ir padėti ugdyti adaptyvius streso įveikos būdus, balandžio 22 d. Alytaus Pataisos namuose nuteistiesiems buvo vedama paskaita apie atjautą sau remiantis kognityvine elgesio terapija. Paskaitoje dalyvavo 15 nuteistųjų, kurie ne tik galėjo pasisemti naujų žinių, tačiau ir pasidalinti savo patirtimi.

Moksliniai tyrimai rodo, kad atjauta sau susijusi su savivertės jausmu, turi įtakos žmonių laimės suvokimui, pasitenkinimui gyvenimu, optimizmui, savęs priėmimui, geresniems tarpasmeniniams santykiams, padidina atsparumo jausmą susidūrus su įvairiomis kliūtimis, didina savarankiškumą, mažina gėdos jausmą, destruktyvią savikritiką, baimę suklysti ir pan.